Apatinės nugaros dalies skausmas yra gana dažnas. Jį gali sukelti ir įprastas nuovargis, ir rimti sužalojimai bei patologijos. Jei skausmas stiprus arba nepraeina pailsėjus, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų pašalintos pavojingos sąlygos.
Koks gali būti skausmas apatinėje nugaros dalyje?
Skausmas apatinėje nugaros dalyje gali būti aštrus arba skausmingas, atsirasti staiga arba didėti palaipsniui, atsirasti apkrovai ar tam tikrais judesiais (pavyzdžiui, lenkiant) arba išlikti nepriklausomai nuo to, ką žmogus daro.
Skausmas gali būti taškinis arba spinduliuojantis (ty plisti į kitas sritis). Tokiu atveju žmogui skauda ne tik nugarą juosmens srityje, bet ir kitas kūno vietas, pavyzdžiui, pilvo apačią, tarpvietę, koją ar sėdmenis.
Apatinės nugaros dalies skausmas gali apimti judesių standumą arba raumenų spazmus. Asmeniui gali būti sunku pasilenkti ar pakilti iš gulimos padėties, stovėti tiesia nugara arba išlaikyti laikyseną einant.
Jei skausmą sukelia raumenų spazmas arba suspaustas nervas, jis gali būti nepakeliamas ir netgi sukelti negalią. Toks skausmas verčia gulėti lovoje, kol sulauksite medikų pagalbos.
Kodėl skauda apatinę nugaros dalį?
Dažniausia apatinės nugaros dalies skausmų priežastis – vienokios ar kitokios raumenų ir kaulų sistemos patologijos: patempimai, suspaudimai, uždegimai. Jie dažnai randami vyrams, dirbantiems rankomis, sportininkams ir jaunoms motinoms.
Taip pat diskomfortas apatinėje nugaros dalyje gali būti ūminių ar lėtinių vidaus organų ligų požymis. Taip yra dėl to, kad skausmo impulsai gali būti perduodami išilgai nervų skaidulų į kaimyninius regionus. Šiuo atveju jie sako, kad skausmas "spinduliuoja" į apatinę nugaros dalį.
Skeleto ir raumenų sistemos ligos, sukeliančios apatinės nugaros dalies skausmą
Dažniausiai apatinės nugaros dalies skausmus sukelia kaulų ir raumenų sistemos traumos bei patologijos – raumenų ir raiščių patempimai, stuburo traumos, tarpslankstelinių diskų išvaržos ir išsikišimai, sąnarių uždegimai, kaulų ligos.
Raumenų ir raiščių deformacijos ir patempimai
Tokie sužalojimai gali atsirasti dėl nepatogaus judėjimo, jei žmogus pakelia kažką labai sunkaus arba nesilaiko saugos priemonių tvarkydamas stambius daiktus. Taip pat galite susižaloti sportuodami ar tiesiog nesėkmingai čiaudėdami.
Apatinės nugaros dalies skausmas gali atsirasti, jei pakeliate sunkius daiktus nesilaikydami saugos priemonių.
Esant patempimams ir patempimams, skausmas sustiprėja judant, gali atsirasti spazmų raumenyse. Žmogui gali būti skausminga vaikščioti, pasilenkti į priekį arba laikyti nugarą tiesiai.
Raumenų ir raiščių deformacijos ir patempimo diagnozė pagrįsta fizinės apžiūros duomenimis ir instrumentiniais tyrimais – ultragarsu, rentgenu, juosmens srities MRT. Įtarus raumenų ar raiščių patempimą ar deformaciją, reikėtų kreiptis į ortopedą traumatologą.
Gydymas susideda iš ūminio skausmo ir raumenų spazmų malšinimo, naudojant ledo kompresus, skausmą malšinančius vaistus ir vaistus, mažinančius raumenų spazmus (raumenų relaksantus). Svarbu duoti pailsėti pažeistai vietai, kad audinys atsigautų – paprastai tai trunka apie 2 savaites. Po to svarbu pradėti reabilitaciją: nurodomi kineziterapijos pratimai, skirti raumenų funkcijai atkurti.
Negydant patempimų ir patempimų ribojamas judrumas: stengiantis nesužaloti pažeistos vietos, žmogus sumažina aktyvumą, dėl to gali padidėti svoris, sumažėti kaulų stiprumas, mažėti raumenų masė.
Stuburo traumos
Vieno ar kelių slankstelių pažeidimas (dažniausiai lūžis) atsiranda dėl kritimo, nelaimingų atsitikimų, sporto ar buitinių traumų. Žmonėms, turintiems kaulų tankio sutrikimų (pavyzdžiui, osteoporozę), tokią žalą gali sukelti net nedidelis apšvitinimas.
Stuburo traumų gydymas yra skirtas užkirsti kelią stuburo diskų poslinkiui ir tolesnei deformacijai. Jei pažeidimas nėra didelis, rekomenduojama miegoti ant kieto paviršiaus ir riboti fizinį aktyvumą. Jei pažeidimas reikšmingas, fiksavimui naudojami chirurginiai metodai.
Negydant, stuburo diskų pažeidimas gali sukelti stuburo kanalo stenozę (susiaurėjimą), neurologinius sutrikimus, įskaitant išialgiją – užspaustas nervines skaidulas, besitęsiančias nuo stuburo.
Tarpslankstelinių diskų patologijos
Tarpslanksteliniai diskai yra pluoštinės kremzlės plokštelės su želė pavidalo turiniu, esančiu tarp slankstelių. Jie veikia kaip smūgius sugeriančios slankstelių pagalvėlės, užtikrinančios jų mobilumą. Diskai gali pasislinkti (išsikišyti) arba plyšti (išvaržyti), sukeldami stiprų skausmą ir apribodami stuburo judrumą.
Tarpslankstelinės išvaržos ir išsikišimai gali atsirasti žmonėms su silpnais raumenimis ir antsvoriu, tiems, kurie gyvena sėdimą gyvenimo būdą arba kelia sunkius daiktus. Rūkantys žmonės yra labiau linkę į tarpslankstelinių diskų patologijas.
Tarpslankstelinė išvarža – tarpslankstelinio disko išsikišimas į stuburo kanalą
Gydymas susideda iš skausmo ir uždegimo malšinimo – rekomenduojamas poilsis, skausmą malšinantys vaistai, tepalai ir kompresai ant uždegimo vietos. Gydytojas gali paskirti fizinę terapiją arba mankštos terapiją. Esant vidutinio sunkumo pažeidimui, diskas gali atsistatyti, jei pašalinama išvaržos ar išsikišimo priežastis – pavyzdžiui, stiprinamas raumenų korsetas, sumažinamas svoris ir nekeliamas per didelis stuburo įtempimas.
Jeigu skausmas juosmens srityje yra toks stiprus, kad trukdo kasdieninei veiklai, neatslūgsta per 1–1, 5 mėnesio arba simptomams pablogėja, reikia dar kartą kreiptis į gydytoją. Kai kuriais atvejais gali prireikti steroidų terapijos ar net operacijos. Su amžiumi galima susirgti degeneracine tarpslankstelinių diskų liga – jie tampa plokštesni ir blogiau atlieka amortizacinę funkciją, o tai gali sukelti ir skausmą. Šiuo atveju gydymas apima skausmo malšinimą ir bendrą kūno gerinimą.
Juosmens stuburo skoliozė
Stuburo skoliozė (kreivumas) yra stuburo poslinkis į dešinę arba kairę vertikalios ašies atžvilgiu. Dėl patologijos padidėja spaudimas tam tikrose tarpslankstelinių diskų ir slankstelių srityse, taip pat suspaudžiami audiniai ir nervinės skaidulos. Skoliozė gali sukelti stiprų skausmą apatinėje nugaros dalyje dešinėje arba kairėje, kur patiriama daugiausiai streso, ir labai apriboti stuburo judrumą.
Stuburo skoliozė (kreivumas) gali sukelti stiprų skausmą apatinėje nugaros dalyje, kur patiriamas didelis stresas
Skoliozė gali atsirasti dėl raumenų korseto susilpnėjimo, kai nėra pakankamai fizinio aktyvumo, sėslaus gyvenimo būdo (mokyklinukams, biuro darbuotojams). Tokiu atveju raumenims sunku išlaikyti fiziologinę nugaros padėtį, susidaro išlinkimai.
Gydymas apima subalansuoto fizinio aktyvumo (fizinės terapijos, plaukimo), masažo ir manualinės terapijos įvedimą, fizioterapines procedūras raumenims stiprinti, pavyzdžiui, elektrostimuliaciją. Esant sunkioms traumoms, rekomenduojama nešioti korsetą, kuris padeda išlaikyti taisyklingą stuburo padėtį.
Artritas ir artrozė
Uždegimai ir degeneraciniai procesai stuburo sąnariuose taip pat gali sukelti stiprų apatinės nugaros dalies skausmą. Yra daug artrito formų, įskaitant osteoartritą (kremzlės ir gretimų audinių pažeidimą), ankilozinį spondilitą (ankilozinį spondilitą – stuburo sąnarių pažeidimą, dėl kurio susilieja slanksteliai).
Artritą gali sukelti natūralus senėjimas, genetinis polinkis ar autoimuninės ligos.
Artrito gydymas, priklausomai nuo jo formos, gali apimti nesteroidinių ir steroidinių priešuždegiminių ir skausmą malšinančių vaistų vartojimą, fizioterapines procedūras (magnetinę terapiją, elektroforezę), gydomąjį masažą, kineziterapiją.
Fizioterapinės procedūros padeda sumažinti skausmą dėl sąnarių patologijų
Spondilolistezė
Slankstelio poslinkis stuburo atžvilgiu (spondilolistezė) atsiranda dėl traumų ar degeneracinių stuburo procesų. Patologija pasireiškia sportininkams, vyresnio amžiaus žmonėms arba žmonėms, turintiems paveldimą polinkį sirgti kaulų ligomis (pavyzdžiui, osteoporoze – kaulų tankio sutrikimu). Spondilolistezė gali sukelti stiprų apatinės nugaros dalies, sėdmenų ir kojų skausmą bei sukelti kojų mėšlungį ar silpnumą.
Gydymas apima skausmo ir uždegimo, atsirandančio dėl gretimų audinių suspaudimo slanksteliu, malšinimą. Priklausomai nuo skausmo sindromo sunkumo, gydytojas gali skirti nehormoninius skausmą malšinančius vaistus tabletėmis arba kortikosteroidų injekcijomis. Tuo pačiu metu skiriamos fizioterapinės procedūros ir mankštos terapija raumenims stiprinti ir slankstelių padėčiai atkurti. Jei spondilolistezę lydi labai stiprus skausmas, taikomas chirurginis gydymas.
Esant trauminėms ir neinfekcinėms raumenų ir kaulų sistemos patologijoms, skausmas apatinėje nugaros dalyje paprastai atslūgsta arba sumažėja, kai žmogus užima patogią padėtį.
Jei spondilolistezę lydi stiprus skausmas, gydytojas gali skirti kortikosteroidų injekcijas.
Infekcinės stuburo ligos
Kaulinio audinio uždegimas (osteomielitas) ir tarpslankstelinio disko uždegimas (discitas) gali sukelti stiprų apatinės nugaros dalies skausmą. Šios patologijos, kaip taisyklė, yra antrinio pobūdžio, tai yra, jos atsiranda kaip kitų organų uždegimo komplikacija (infekcija patenka į audinius per kraują).
Gydymas apima hospitalizavimą, trunka iki 1 mėnesio, o vėliau reikalinga reabilitacija, kuri trunka nuo 6 iki 12 mėnesių.
Stuburo navikinės ligos
Neoplazmos gali išsivystyti veikiant paveldimiems ar išoriniams veiksniams (pavyzdžiui, spinduliuotei), tačiau dažniausiai jie atsiranda kaip pasikartojantys židiniai (metastazės) sergant kitų organų – plaučių, pieno liaukų, prostatos, skydliaukės, inkstų vėžiu.
Vienas iš būdingiausių naviko patologijų simptomų – skausmas, kuris nesumažėja keičiant padėtį ar pailsėjus. Taip pat galimi tokie simptomai kaip tirpimas, dalinis paralyžius, nekontroliuojamas šlapinimasis ir staigus kūno temperatūros padidėjimas kartu su šaltkrėtis. Negydant simptomai pablogėja.
Gydymas skiriamas atsižvelgiant į naviko tipą, jo vietą ir simptomus ir gali apimti chemoterapiją, radioterapiją ir chirurginį navikų pašalinimą. Skausmas malšinamas nehormoniniais ar steroidiniais vaistais. Norėdami stabilizuoti stuburą, gydytojas gali paskirti nešioti korsetą.
Ortopedinis korsetas padeda stabilizuoti stuburą
Vidaus organų ligos, sukeliančios skausmą apatinėje nugaros dalyje
Apatinės nugaros dalies skausmas gali atsirasti sergant ligomis, nesusijusiomis su stuburo ir gretimų audinių patologijomis. Ūmus ar skausmingas, gali lydėti vidaus organų uždegimai: pielonefritas, šlapimo akmenligė, pilvo aortos aneurizma. Moterims apatinės nugaros dalies skausmas gali išsivystyti dėl ginekologinių patologijų.
Urolitiazė
Liga, kurios metu inkstuose ir šlapimo pūslėje susidaro akmenys – kieti dariniai iš šlapimo cheminių komponentų nuosėdų. Apatinės nugaros dalies skausmas yra vienas iš pagrindinių patologijos požymių. Priklausomai nuo dydžio ir vietos, inkstų akmenys gali sukelti nuobodų ir skausmingą skausmą, kuris atsiranda ir periodiškai išnyksta, arba labai aštrų skausmą, kuris nepraeina savaime ir reikalauja skubios medicinos pagalbos.
Urolitiazė - akmenų susidarymas inkstuose ir šlapimo pūslėje
Jei įtariate inkstų akmenis, turėtumėte kreiptis į urologą ar nefrologą. Diagnozei nustatyti ir gydymo taktikai parinkti gydytojas paskirs tyrimus ir instrumentinius tyrimus (ultragarsą, rentgeno tyrimą, kompiuterinę tomografiją, taip pat ir naudojant kontrastinę medžiagą).
Gydymas skiriamas atsižvelgiant į akmenų dydį, pobūdį, vietą ir kitus veiksnius. Jei akmuo nedidelis (5–10 mm) ir nėra kitų chirurginio šalinimo indikacijų, taikomas medikamentinis gydymas. Jei per mėnesį nėra teigiamos dinamikos, rekomenduojama šalinti neinvaziniais arba chirurginiais metodais.
Pilvo aortos aneurizma
Pilvo aortos sienelių susilpnėjimas (aneurizma) gali sukelti gyvybei pavojingas sąlygas, tokias kaip aortos plyšimas ir kraujavimas iš pilvo. Paprastai patologija pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms: rizikos grupei priklauso vyresni nei 65 metų vyrai ir vyresnės nei 70 metų moterys, įskaitant rūkalius, sergančius kraujagyslių ligomis (aukštu kraujospūdžiu), anksčiau sirgusiomis aneurizmomis ar sergančiomis paveldimas polinkis į juos.
Skausmas apatinėje nugaros dalyje dėl pilvo aortos aneurizmos laikui bėgant nemažėja ir gali būti kartu su pilvo ir kojų skausmais.
Įtarus aneurizmą, skiriamas pilvo echoskopija ir kompiuterinė tomografija.
Gydymas priklauso nuo aneurizmos dydžio. Nedidelius pokyčius reikia stebėti atliekant instrumentinį tyrimą du kartus per metus ir koreguojant gyvenimo būdą. Reikšmingi (daugiau nei 5 cm, su didele plyšimo rizika) yra indikacijos pilvo ar minimaliai invazinei operacijai.
Kaip išvengti apatinės nugaros dalies skausmo
Kadangi apatinės nugaros dalies skausmus dažniausiai sukelia trauminiai raumenų, fascijų, sąnarių ar kaulų pažeidimai, pagrindinė profilaktikos rekomendacija – laikytis saugos priemonių, palaikyti tvirtą raumenų korsetą, sveikus kaulus ir sąnarius.
Apatinės nugaros dalies patempimų ir mikrotraumų prevencija:
- įvairi mityba, kurioje yra vitaminų ir mineralų, reikalingų sveikiems kaulų ir raumenų audiniams bei sąnariams palaikyti;
- išlaikyti sveiką svorį;
- reguliarus fizinis aktyvumas: pratimai, skirti užkirsti kelią apatinės nugaros dalies skausmams, turėtų apimti jėgos pratimus, skirtus raumenų rėmui ugdyti, tempimą, siekiant sumažinti raumenų įtampą ir spazmus, ir kardio treniruotes, kad būtų palaikomas kraujo tiekimas ir audinių mityba;
- saugos priemonių laikymasis sportuojant – pavyzdžiui, pirmąsias pamokas sporto salėje turi prižiūrėti kvalifikuotas treneris;
- saugos priemonių laikymasis namuose - daugelio traumų galima išvengti, jei avėsite patogią avalynę, laikysitės į laiptų turėklus, neskubėsite, kai lauke slidu;
- saugos priemonių laikymasis keliant sunkius daiktus – stuburui tenkanti apkrova bus mažesnė, jei prie daikto priartėsite kuo arčiau (jo nesieksite), o keldami daiktus nuo grindų verčiau lenkite kojas, o ne pakreipsite kūną.
Jogos ir pilateso užsiėmimai padeda sumažinti apatinės nugaros dalies spazmus ir įtampą
Rūkymas pablogina kraujotaką ir audinių mitybą, padidina žalos ir traumų riziką.
Ką daryti, jei skauda apatinę nugaros dalį
Jei skauda apatinę nugaros dalį, priežastys gali būti skirtingos, vadinasi, skirsis ir gydymo taktika.
Esant dideliam fiziniam nuovargiui, nugarai reikia duoti poilsio – galbūt to pakaks raumenims atsigauti ir stuburo paslankumai.
Jei skausmas nepraeina per 1-2 dienas arba yra labai stiprus, reikia kreiptis į gydytoją. Laukdami gydytojo, galite pabandyti numalšinti ūmų skausmą nuskausminančiais vaistais.
Paskyrimo metu gydytojas atliks tyrimą, nustatys skausmo priežastį ir pateiks gydymo rekomendacijas. Tai padės pašalinti pavojingas sąlygas ir užkirsti kelią komplikacijų vystymuisi.
Šildymas (juosmeninis pipirų pleistras, karšto vandens butelis, pirtis) yra kontraindikuotinas esant uždegimui, tačiau gali palengvinti ūmų apatinės nugaros dalies skausmą, jei jį sukelia raumenų nuovargis ar užspaustas nervas. Šie metodai gali būti naudojami tik pasikonsultavus su gydytoju.
Į kurį gydytoją turėčiau kreiptis dėl apatinės nugaros dalies skausmo?
Jei įtariate raumenų ir kaulų sistemos patologiją, turėtumėte kreiptis į neurologą ir ortopedą traumatologą.
Diagnozė atliekama fizinės apžiūros metu ir naudojant instrumentinius metodus: magnetinio rezonanso terapiją, kompiuterinę tomografiją, rentgeno spindulius ir ultragarsą. Taip pat galima skirti mielogramą (rentgeno ar KT tyrimą, kai kontrastinė medžiaga suleidžiama į stuburo kanalą) ir elektromiografiją – tyrimą, leidžiantį įvertinti nervų ir raumenų skaidulų būklę.
Jei įtariate inkstų ligą, turėtumėte susisiekti su urologu, nefrologu ar terapeutu. Gydytojas išanalizuos nusiskundimus ir atliks fizinį patikrinimą, o tada paskirs laboratorinius ir instrumentinius tyrimus diagnozei patikslinti.
Gydytojas, atlikęs kraujo ir šlapimo tyrimus, galės nustatyti, ar nėra šlapimo sistemos organų uždegimo, o ultragarso ir rentgeno tyrimai padės vizualizuoti organus, nustatyti skausmo priežastį ir parinkti efektyviausią gydymą. taktika.
Jei apatinės nugaros dalies skausmo kilmė neaiški, turėtumėte pasikonsultuoti su bendrosios praktikos gydytoju arba terapeutu.
Gydytojas surinks anamnezę (ligos istoriją), išanalizuos paveldimą riziką, atliks fizinę apžiūrą ir paskirs tyrimus, kurie nustatys uždegiminius procesus ar vidaus organų veiklos sutrikimus.
Bendras kraujo tyrimas padeda nustatyti uždegiminį procesą.
Jei reikia, gydytojas nukreips instrumentiniams tyrimams (ultragarsas, rentgenas, MRT) arba rekomenduos kreiptis į specialistą dėl tolimesnės diagnozės ir gydymo.